- klijaunumas
- ×klijaunùmas sm. (2), klyjaunùmas (2) → klijaunas: Tikresnių išvadų galima padaryti, sušlapinus sausą žemę ir įvertinus jos klijaunumą rš. Rišlumas auga su klijaunumu ir, džiūstant žemei, darosi didesnis rš. Tavo košelės iš ruginių miltų klyjaunùmai! Ds. | prk.: Ir jos prie pusbernių klyjaunùmas (kibimas), tartum gerų bernų maža Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.